BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ekonominė krizė… arba Dvasinis Turtas Svarbiau…


Įdomus dalykas ta ekonominė krizė. Štai pavyzdžiui ex-premjeras jokių sunkumų beveik iš viso nematė ir prieš rinkimus užkalbinėjo dantį aiškindamas apie minkštą nusileidimą. Tačiau potencialiai tautai priimtina kandidatė į Valdelio vietą  jam antrindama pranašavo, kad krisim greitai, skaudžiai ir kietai. Naujai iškepti nauji ir nelabai seimūnai ėmė jautį už ragų ir, posėdžio metu pamaitinę kūdikius, liepė visur kur veržtis diržus. Pasiūlymas įtikinamas, tuo labiau, kai vienas Latvijos bankas jau neatsilaikė, ir visai nesvarbu, kad Šarkinas aiškina, jog Lietuvoje to nebus. Kita vertus,  ką čia veržtis, jei kai kurie internetiniai komentatoriai tepastebi tik keletu procentų išaugusią muilo kainą. Tiesa kiti dėl to praranda darbą (tikriausiai nesiprausę vaikšto…) arba atsisako svajonės apie nuosavą būstą. Vieni muilo, kiti darbo, o treti ramybės stygiumi - kiekvienas savaip, tačiau visi jaučia - krizė…


Vieno tokio studentams įprasto ekonominio sunkmečio ištiktas (na gerai gerai, juokauju), prieš keletą dienų grįžau į gimtąjį pietvakarių Lietuvos miestelį - pažiūrėti, kaip Lietuvos provincija išgyvena tą baisųjį  laikotarpį apibūdinamą populiariuoju žodžiu iš k raidės.


“Lyg ir nieko nepasikeitė” - pagalvojau tik sugrįžęs, eidamas tomis pačiomis tamsiomis gatvėmis. Būčiau didelis romantikas - džiaugčiausi - mūsų miestelyje gatvėse vos spingsinčios kelios lempos ir tamsus horizontas niekada netrukdydavo stebėti žvaigždes. Netrukdo jos ir dabar - vos keletas mirksinčių gatvių žibintų ir nemažai tamsių atkarpų - tokia iliuminacinė realybė Lietuvos pietvakarių miestelyje. Ko gero ir tų keleto šviesos šaltinio neprireiktų vos dviems ilgo pasivaikščiojimo metu sutiktiems praeiviams, kuriems, tiesa, ir prie operacinio apšvietimo būtų sunku tiesų žingsnį žengti… Nėra ko norėt. Krizė…


Tačiau paskutinio savo apsilankymo metu, eidamas tradiciškai tamsiomis gatvėmis ir sutikdamas vos porą sunkiai kojas statančiųjų, buvau nustebintas. Įprastai tamsus horizontas švietė. “Keista” - pagalvojau, - “Pašvaistė naktį? Gaisras..?”.Tačiau po keleto minučių viskas išaiškėjo - po akimirkos abejonių, ar aš tikrai ten, kur važiavau, supratau - visu gražumu virš diržus susiveržusio miestelio nakties fone aukštyn kilo balta lyg gulbė, apšviesta lyg holivudo studijoje miestelio bažnytėlė. “Naujas darbas, prieš keletą savaičių apšvietimo nebuvo”- supratau.Faktas - provincijos miestelėnai galės didžiuotis turį savo “Prisikėlimo” bažnyčią - Na bent naktį ji nuo originalo ne tiek ir daug skirsis. Ir nesvarbu kad, tikėtina, vis daugiau miestelėnų neteks darbo, kad miestelio gatvėse naktį “nors į akį durk”, jų kelią į dvasinius reikalus apšvies į dangų nukreipti galingi prožektoriai. Ir kokią dvasinę ramybę tiems dviems, atsitiktiniams naktyje “taško ieškantiems praeiviams kels horizonte šviečianti bažnyčia…


Ekonominė krizė… Nieko nepadarysi…


Tikiuosi, kad naujai išrinktieji financines problemas spręs racionaliau, nei mano gimtinės gyventojai. Kolkas ploju Kubiliui ir sakau “Puiku”. Gražias kalbas belieka realizuoti veiksmais.



Rodyk draugams

Rašyti komentarą