BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip rašoma istorija arba Apie Kosovą


Vakar minėjome Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Patriotiškai prisiminėme 90 metų senumo valstybės kūrimo įvykius, lietuvių kovas už laisvę. Prisiminę mums svarbią datą, panašų valstybės kūrimo procesą galime stebėti “gyvai”. Pranešama, kad Europos žemėlapyje šiandien atsiras nauja valstybė - Kosovas paskelbs nepriklausomybę. Tad pakalbėkime apie šį regioną - pastaruoju metu bene karščiausią tašką Europoje.


Kosovas - beveik vienuolikos tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto regionas pietų Serbijoje, kuriame gyvena apie du milijonai gyventojų.  Kosovas šiaurės vakaruose ribojasi su Juodkalnija, pietvakariuose su Makedonija ir pietuose su Albanija. Taip pat, kaip jau minėjau, kolkas yra Serbijos dalis. Didžiausias regiono miestas - Vilniaus dydžio sostinė Priština (apie 600000 gyventojų). Prizren'as, Uroševac, Dakovica, Peč ir Kosovo Mitrovica - tai kiti didžiausi regiono miestai. Kalnuotas regiono reljefas palankus turizmui. Populiariausi turizmo ir slidinėjimo kurortai įsukūrę šalia Šar kalnyno. Didžiausi turistų traukos centrai - kurortiniai Brezovicos ir Prevalac'o miestai.


Krepšinis, rankinis ir futbolas - tai populiariausios sporto šakos Kosove. Tiesa, tik rankinio federacija yra pripažinta tarptautiniu mastu. Olimpinio komiteto, taip pat kaip ir daugumos sporto šakų federacijų, pasaulinės federacijos kolkas nepripažįsta.


Populiariausia religija laikoma islamas, tačiau Romos katalikų bei krikščionių ortodoksų išpažinėjų taip pat yra. Didžiausia Kosovo etninė grupė - albanai, sudarantys net 92% gyventojų. Taip pat regione gyvena serbų (4%), bosnių (2%), čigonų ir turkų (po 1%) tautinės mažumos.


Kosovo provincija buvo įkurta 1945 metais kaip autonominis Serbijos liaudies respublikos  regionas. Serbija savo ruožtu buvo federalinės Jugoslavijos respublikos dalis. Tačiau tikrą autonomiją Kosovas įgijo tik 1960 metais, kai Jugoslavija tapo socialistinė. Kosovas de facto tapo socialistine federacijos respublika su savo prezidentu ir premjeru, tačiau liko Serbijos provincija.


Jau po dešimtmečio provincijos daugumą sudarantys albanai pradėjo reikalauti pilnos nepriklausomybės. Ir nors valdantysis rėžimas šiuos “pageidavimus” greitai numalšino, tai buvo tik laikinas sprendimas. 1981 metų kovą albanų studentai pradėjo protestus, reikalaudami, kad Kosovas taptų Jugoslavijos federacijos respublika, nepriklausoma nuo Serbijos. Protestai virto riaušėmis ir dažnais išpuoliais prieš Kosovo serbus bei kitas etnines mažumas.


Šiais neramumais puikiai pasinaudojo Slobodanas Miloševičius, būsimasis Serbijos prezidentas. 1987 metais nutraukęs susitikimą su Kosovo albanais, Miloševičius susitiko su protestuojančiais serbais. Po išvaikyto serbų protesto Miloševičius pasakė “Niekam neleisiu jūsų mušti”. Kaip vėliau tapo aišku, šis incidentas bei frazė tapo lemiamu žingsniu Miloševičiaus populiariumui.


1989 Miloševičius drąstiškai sumažino Kosovo autonomiją Serbijoje. Tuoj po to Kosovo albanai organizavo taikų separatistinį judėjimą, boikotuodami rinkimus ir valstybines institucijas bei kurdami albanų mokyklas ir politines įstaigas. 1990 metų liepos 2 d. Kosovo parlamentas paskelbė Kosovą nepriklausoma valstybe. Tačiau ją pripažino tik kaimyninė Albanija. Per du metus priimta konstitucija bei surengtas referendumas. 98% balsavusių pasisakė už Kosovo nepriklausomybę. Nors referendumą stebėjo tarptautiniai stebėtojai, jis nebuvo pripažintas.


Po Bosnijos ir Kroatijos atsiskyrimo nuo Jugoslavijos, Serbijos vyriausybė pradėjo perkėlinėti serbų pabėgėlius (taip pat į Kosovą), tad daug albanų turėjo palikti savo namus serbams.


1995 metais albanai įkūrė Kosovo išlaisvinimo armiją, (KIA) kuri pradėjo partizaninio karo stiliaus išpuolius prieš Serbijos policiją bei civilius. Ir nors 1998 metais, konfliktu susidomėjus vakarams, buvo paskelbtos paliaubos, tačiau jos greitai buvo nutrauktos KIA išpuolių, į kuriuos žiauriomis kontraatakomis atsakė serbai. Serbų pajėgos stengėsi sunaikinti albanų paveldą ir kultūrą - buvo deginamos mečetės, žudomi žmonės. 


Po Jugoslavijos atsisakymo pasirašyti susitarimą su NATO dėl taikdarių įvedimo į Kosovą, 1999 NATO pradėjo savo 78 dienų kampaniją ne tik pačiame Kosove, bet ir visoje Jugoslavijoje. Prasidėjo Kosovo karas. Per konfliktą apie milijoną albanų pabėgo arba buvo jėga išvežti iš Kosovo. 10 - 12 tūkstančių buvo išžudyta, dar 3000 laikomi dingę be žinios. 


Pasibaigus karui Jungtinių tautų (JT) Saugumo Taryba perdavė Kosovo valdymą JT. Buvo įvestos NATO vadovaujamos taikdarių pajėgos. 2001 metais laisvuose rinkimuose buvo išrinkta Kosovo asamblėja, prezidentas ir ministras pirmininkas. Su UN priežiūra įkurta profesionali, multietninė policija. Tačiau neramumai tarp albanų ir serbų išliko. Vienas iš žiauresnių - kai serbų paleisti šunys užpuolė Albanų berniukus. 2 vaikai mirė.


Derybos dėl galutinio Kosovo statuso prasidėjo 2006 metais.  Ir nors Rusija bei (savaime suprantama) Serbija nepritaria Kosovo nepriklausomybei, atrodo, jog kitos didžiosios valstybės - JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija - pripažins  Kosovo respubliką.


Taigi, pasak Lietuvos televizijos, šiandien 15 val vietos laiku Kosovo parlamentas paskelbs nepriklausomybę. Ar jiems pavyks? Ar nauja valstybė ilgam atsiras Europos žemėlapyje? Ar olimpinėse žaidynėse, kurios yra vienas taikos simbolių, Pekine jau dalyvaus nepriklausomo Kosovo delegacija? Pamatysime. Europos žvilgsniai krypsta į Kosovą. Dabar ten rašoma istorija…


Rodyk draugams

Komentarai (7)

  1. bzhyk:

    idomu buvo pasiskaityti ;)

    Nemanau, kad Kosovas greitai gelės dalyvauti olimpiadoje, nes Serbija turi galinga užnugarį - Rusiją. Manau, bus taip pat kaip ir su Taivanu, kurio nepripažista Kinija, o likęs pasaulis taip.

  2. akvara:

    "Kiekvienas reiškinys turi dvi puses", sako žinių radijo laidos šaukinys. Pažiūrėkim į tą pačią žinutėje surašytą istoriją ne ne sausų faktų-datų pusės, o žmonių migracijos pusės.

    Taigi, Serbijai priklausanti retai apgyvendinta plynaukštė ribojasi su kalnuotąja Albanija. Albanai savo kalnuotame krašte gyvena kur kas tankiau, o ir gimstamumas pas juos kur kas didesnis (palyginkit oficialiose statistikose vaikų skaičių musulmonų šeimose ir krikščionių šeimose). Natūraliai, albanai pradeda leistis nuo kalnų ir apsigyventi krašte, serbų vadintame Kosovo Pole. Po keliasdešimties tokios migracijos metų išaiškėja, kad albanų šioje teritorijoje - jau 80%. "Čia mūsų šalis!" - tada pasako albanai; serbai su tuo nesutinka ir duoda atvykėliams į kaulus. [..] Tolesnę istoriją jau žinote: NATO bombarduoja Belgradą, etc.

    Taigi, prieš sveikindami Kosovo "nepriklausomybę", brangūs tautiečiai lietuviai, paklauskit savęs, kaip jūs jaustumėtės, jei kuris nors kraštas (kad ir Vilniaus raj.) kurios nors kaimyninės tautos tankiai apgyvendintas, sugalvotų paskelbti "nepriklausomybę nuo Lietuvos" ?

  3. tranous:

    Keistas straipsnis. Kosovo istorija prasidejo geraokai seniau. Kodel nekalbama apie viduramzius, kai tuo tarpu Lietuvos atveju, be LDK (jei jau vedama paralele su Lietuva) mes - ne is vietos?
    Kodel nepasakojama apie serbu genocida, nors ir rasoma, kad ju belike vos 4 proc. provincijos gyventoju.?
    Esme kitur - ar bet kuri tautine mzuma gali jos gyvenamoj teitorijoj kurti valstybe? Nesu tikras..

  4. Mindaugas3:

    Bet albanai Kosovą pavertė savo žeme tik dėl to, jog išstūmė vietinius. Musulmonų šeimos didelės, tad ir tautinė sudėtis kito ne serbų naudai. Panaši tendencija su musulmonais ir kitose Europos šalyse: Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje. Musulmonų šeimos nenori integruotis, priimti tų šalių gyvenimo būdo. Negi autorius bus ir už tai, kad Vejlės mieste Danijoje bus paskelbta nepriklausomybė? Ar Visagine bus paskelbta Visagino rusų Nepriklausoma valstybė? Ar ir čia bus "rašoma istorija"….?

  5. Subjektyvus žvilgsnis:

    to Mindaugas3: atsakau į paskutinį tavo klausimą - vienareikšmiškai taip. Teigiamas įvykis ar neigiamas, jis visada įeis į istoriją, argi ne?
    O šiaip, straipsnyje lyg ir vengiau teigiamai ar neigiamai vertinti situaciją. Straipsnis nebūtinai reiškia, kad pritariu Kosovo nepriklausomybei…

  6. Hablicelis:

    Cenzūruoji? che, tai byloja tik tiek, kad bijai svetimos nuomonės, o epiteto "durniukas" bijot nereikia - tai tik mandagi aliuzija į motyvacinį spyrį šiknon, verčiantį pasitempt.

    Nors tau, aišku, geriau žinot, kas gali tavo blogą komentuot, o kas ne. Žema.

  7. I just want to say I am just all new to weblog and honestly loved you’re web page. Likely I’m planning to bookmark your website . You definitely come with fantastic writings. Appreciate it for sharing with us your blog site.

Rašyti komentarą