BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Naujasis rinktinės treneris. Karjera, privalumai ir trūkumai


 Jose Julio de Carvalho Peyroteo Martins Couceiro. Trumpiau - Jose Couceiro. Būtent šis žmogus užėmė neilgai tuščia buvusią vietą prie rinktinės vairo ir tapo naujuoju Lietuvos futbolo rinktinės treneriu. Visai neseniai pradėjęs treniruoti “FBK Kauną” ir tapęs istorinės kauniečių klubo pergalės prieš Glazgo “Rangers” liudininku, Portugalijos specialistas nukonkuravo kitus tris kandidatus - lietuvį Benjaminą Zelkevičių, bulgarą Georgijų Vasiljevą ir vokietį Jurgeną Raabą. Nors šis futbolo federacijos sprendimas vertinamas įvairiai, manau, jog tai geriausias pasirinkimas iš keturių minėtų kandidatų.


 


Algimanto Liubinsko “įpėdinis”, 45 metų dabartinis “FBK Kaunas” strategas savo kaip trenerio karjerą pradėjo nesėkmingai - 2003-2004 metų sezone ponas Jose treniravo “FC Alverca”, kuri buvo tik sugrįžusi į aukščiausią Portugalijos lygą. Sezonas komandai bei treneriui buvo nesėkmingas - čempionate surinkę 35 taškus ir tik dėl prastesnio įvarčių santykio turnyrinėje lentelėje neaplenkę “FC Belenenses”, Jose Couceiro auklėtiniai užėmė 16 vietą ir iškrito iš stipriausios Portugalijos lygos.


 


Po itin nesėkmingo sezono būsimasis Lietuvos rinktinės treneris pasirašė sutartį su kitu į stipriausią lygą kątik patekusiu klubu - “FC Vitoria”. Patyrusi po 11 pergalių ir lygiųjų bei 12 kartų pralaimėjusi komanda užėmė 10 vietą šalies čempionate. Taurės turnyre “Vitoria” sekėsi kur kas geriau. Patekusi į finalą, komanda nugalėjo “Benfica” ir tapo taurės laimėtoja. Tiesa, tuo metu Jose Couceiro jau buvo pasitraukęs iš komandos trenerio pareigų. Laimėjęs geriausio Portugalijos trenerio prizą, 2005 metų vasario 1 dieną ponas Jose tapo bene stipriausio klubo savo istorijoje - “FC Porto” strategu. Tiesa, treneris čia užsibuvo tik iki sezono pabaigos - komanda prarado Portugalijos čempionų titulą, liko toli nuo nugalėtojų šalies taurės turnyre bei neapgynė Čempionų lygos nugalėtojų titulo - komanda ČL liko tarp šešiolikos stipriausių.


 


2005-2006 metų sezonas ir Jose Couceiro jau vadovauja “FC Belenenses”, kuri praėjusiame sezone buvo užėmusi 9 poziciją, o taurėje pasiekė ketvirtfinalį. Panašu, kad pono Jose atėjimas komandai nebuvo naudingas. Nors tik trimis taškais atsilikusi nuo vienuoliktos vietos, 2005-2006 sezoną “FC Belenenses” baigė “karštoje” penkioliktoje vietoje ir buvo paskutinė komanda, neiškritusi iš stipriausios Portugalijos lygos. Taurės turnyre “FC Belenense” taip pat nepasisekė.


 


2006 metų rugpjūtį J. Couceiro užlipo dar vienu savo karjeros laipteliu ir tapo Portugalijos jaunimo rinktinės (U-21) treneriu. Treneriui keliami tikslai buvo vienareikšmiai - atvesti komandą į Pekino olimpiadą, nes būtent 2006 metais prasidėjo atranka į Europos jaunimo čempionatą o tuo pačiu ir į Pekiną. Kvalifikaciniame turnyre Portugalijos rinktinė pateko į septintą grupę kartu su Lenkijos ir Latvijos komandomis. Šie priešininkai Jose auklėtiniams didesnių problemų nesukėlė. Įvarčius mušdama tik antruosiuose kėliniuose, Portugalija vienodu rezultatu 2:0 nugalėjo abiejose rungtynėse ir pateko į Europos jaunimo čempionatą.


 


Europos jaunimo iki 21 metų futbolo čempionate 2007 metų birželį Portugalijos rinktinė žaidė A grupėje kartu su Belgijos, Nyderlandų ir Izraelio atstovais. Pirmasias rungtynes portugalai žaidė su Belgais. Abi komandos buvo laikomos vienomis iš lyderių tame čempionate. Nors Belgija turėjo daugiau šansų įmušti, abi komandos pasidalijo po tašką - rungtynės baigėsi lygiosiomis 0:0.


 


Pirmose rungtynėse iškovojus tik tašką, antrame susitikime Portugalija žaidė su Nyderlandų jaunimo rinktine. Portugalija ilgiau kontroliavo kamuolį, tačiau pirmieji nuo 11 m. žymos įmušė olandai. Antrajame kėlinyje portugalai vėl nesugebėjo savo persvaros paversti įvarčiu, tuo tarpu Nyderlandų rinktinė dar kartą nuginkluoja portugalų vartininką. Ir tik 77 minutę portugalas M. Veloso įmušė vienintelį įvartį savo komandai. Atkakliose ir nervingose rungtynėse 1:2 portugalai pralaimi ir susikomplikuoja turnyrinę padėtį. Beje, šiose rungtynėse nuo žaidėjų suolelio buvo išvarytas Jose Couceiro, kaip spaudos konferencijoje jis pats minėjo, pirmą kartą per jo 31 metus futbole.


 


Trečiasias, ir kaip vėliau paaiškėjo, paskutines rungtynes čempionate Jose Couceiro komanda žaidė su Izraeliu. Nors ir pelnę po du įvarčius abiejuose kėliniuose bei laimėję 0:4, portugalai grupėje liko treti ir nepateko į pusfinalį. Po rungtynių Jose Couceiro teisinosi, kad “geriausia komanda iškrito iš turnyro. Išskyrus pirmąsias trisdešimt minučių prieš Belgiją, mes žaidėme puikiai ir nenusipelnėme šios nesėkmės.” “Stipriausiai komandai” iš čempionato iškritus, Europos jaunimo čempionais tapo Jose Couceiro auklėtinių skriaudikai Nyderlandų rinktinė.


 


Lemiančiomis rungtynėmis dėl patekimo į Pekino olimpiadą portugalams tapo mačas su italais. Pagrindiniam laikui ir pratęsimui pasibaigus lygiosiomis 0:0, baudinių serijoje sėkmė šypsojosi Italijos rinktinei. “Stipriausia čempionato rinktinė” nepateko į olimpiadą. Po rungtynių Jose Couceiro kalbėjo: “Futbolas nesąžiningas. Mes šiandien buvome geresnė komanda, tačiau neišnaudojome daug puikių šansų. <...> Mes nusiminę, nes visada tikimės daugiau, bet aš didžiuojuosi tuo, ką komanda pasiekė. <...>Tai ne pabaiga, tai startas. Sunkus darbas tęsis.” Deja, Portugalijos futbolo vadovai Jose Couceiro paslaugų daugiau nepanoro. Strategas baigė darbą Portugalijos rinktinėje.


 


Naujausius Jose Couceiro karjeros vingius žino bene kiekvienas lietuvis, besidomintis futbolu. Po pokalbio su V.Romanovu Andoroje, kur Čempionų lygos atrankos rungtynes žaidė “FBK Kaunas” portugalas labai netikėtai tapo kauniečių treneriu. Pakelti futbolo lygį Lietuvoje - toks uždavinys buvo iškeltas ponui Jose. Sunku pasakyti, ar naujojo trenerio veiksmai iš karto davė vaisių, tačiau visai netrukus “Kauno FBK” didelėmis raidėmis “įsirašė” į Lietuvos, o gal net ir į Europos futbolo istoriją. Apie sensacingą pergalę prieš “Rangers” kalbėta daug. Jei ne futbolo lygis, tai bent populiarumas tikrai galėjo šoktelti trigubai, jei Jėzaus Kristaus inicialų savininkas bei “FBK Kaunas” būtų padarę dar vieną stebuklą jei nugalėję danų čempionus patektų į Čempionų lygą. Ir nors po pirmųjų rungtynių šansų mažai, J.C. stebuklui padaryti laiko dar turi. Tikėkimės, kad bent mažus stebukliukai įvyks ir naujajame darbe - vadovaujant Lietuvos vyrų futbolo rinktinei.


 


Norėčiau tikėti, kad futbolo vadovai nepasiskubino ir portugalą treneriu paskyrė ne būdami euforijos būsenoj dėl istorinės pergalės, o gerai apsvarstę ir įvertinę visus kandidatus. Šiaip ar taip, manau, jog tai neblogas pasirinkimas. Itin garsaus trenerio Lietuvos futbolo federacija net negalėtų pasamdyti. Kalbant apie keturis minėtus kandidatus, Benjaminas Zelkevičius jau parodė, ką gali ir kažin ar jis geresnis treneris už A. Liubinską. Tuo tarpu nei vokietis, nei bulgaras neturi ypatingų pasiekimų, patirtį sukaupę daugiausiai žemesnio lygio klubuose.


 


Kodėl gerai, kad Lietuvos rinktinės treneriu paskirtas portugalas? Pirmiausiai, manau, rinktinei seniai reikėjo užsieniečio trenerio, kuris objektyviai pasirinktų žaidėjus, nejausdamas simpatijų ar antipatijų (ko pasitaikydavo A. Liubinskui). Užsienietis (ir ypač portugalas) treneris į komandą atneš daugiau taktikos naujovių, patobulins žaidėjų taktinį ir techninį pasiruošimą. Portugalas jau dirbo Portugalijos jaunimo rinktinėje, tad turi rinktinės treniravimo patirties.


 


Jose Couceiro turėjo pranašumą prieš bulgarą ir vokietį, nes jau dirba Lietuvoje, tad, tikėtina, turės galimybę stebėti jaunus žaidėjus, bendradarbiauti su kitų šalies rinktinių treneriais ir futbolo akademija. Nors pasaulyje yra įvairių pavyzdžių, tačiau manau, kad užsienietis galbūt bus labiau suinteresuotas savo darbu ir labiau sieks greito sėkmingo pasirodymo. Bent jau praėjusiame atrankos cikle atrodė, jog Lietuvos rinktinei trūksta tiek nedaug iki rimtesnių pergalių prieš pasaulio stipriausius, tad greitas rezultatas yra pasiekiamas.


 


Tačiau greitos trumpalaikės sėkmės nepakanka. Taip pat norėtųsi, kad rinktinė tęstų nuolatinį teigiamą progresą. Tad vienas iš neigiamų aspektų vertinant portugalo paskyrimą yra potencialus ilgalaikio progreso nutraukimas. Sutikime, kad vadovaujant Algimantui Liubinskui mūsų futbolo rinktinė progresavo, jos žaidimas tapo gražesnis. Aišku, galima kaltinti, kad komanda žaidžia gynybinį futbolą (nors paskutiniu metu rinktinė ir atakavo), tačiau būtent toks žaidimo planas tinkamas žvaigždžių neturinčiai komandai žaidžiant prieš pasaulio galinguosius. Ar visa tai neišsiderins atėjus naujam treneriui? Ar kitas strategas atneš tik teigiamų pokyčių, nesugriaudamas to, ką sukūrė A. Liubinskas.  (Ir jeigu drįstate teigti, kad Liubinskas nieku rinktinei nedavė, jūs arba visiškai nesuprantate futbolo, arba nesugebate realiai vertinti situacijos).Ar neatsitiks taip, kad Lietuvos rezultatai ne tik nepagerės, bet net ir pablogės? Šią grėsmę sukelia ne konkrečiai portugalo paskyrimas, bet apskritai A. Liubinsko pasitraukimas iš rinktinės.


 


Kitas naujojo trenerio minusas - du darbai. Algimantui Liubinskui liepę rinktis politiką arba rinktinę, futbolo vadukai treneriu paskiria žmogų, kuris jau treniruoja klubą. Ne gana to, klubas turi nedidelius šansus patekti į pagrindinį vieno iš Europos turnyrų etapą, dar labiau padidinant trenerio krūvį. Rugsėjo pradžioje rinktinė pradės atranką į pasaulio čempionatą, tačiau rugpjūčio paskutinėmis dienomis Kauno klubas žais Čempionų lygos atrankos paskutinį mačą, ir nepriklausomai nuo jo baigties rugsėjį turės bent vienerias rungtynes vienoje iš Europos turnyrų (ČL arba UEFA Cup). Ar naujasis strategas suspės tarp dviejų komandų? Visgi norėtųsi, kad treneris visą savo laiką skirtų tik rinktinės reikalams.


 


Ir galiausiai, ar naujasis treneris liks dirbti Lietuvoje. Visi futbolo fanai žino, jog “FBK Kaunas” ir Edinburgo “Hearts” savininkas Vladimiras Romanovas labai mėgsta pokyčius. Pralaimėję danams, Lietuvos čempionai jau pradėjo važinėti į Škotiją. Niekas negarantuoja, kad ten po pusmečio neatsidurs ir Jose Couceiro. Tada ponas Jose turėtų “šokinėti” ne tik tarp dviejų komandų, bet ir tarp dviejų valstybių…


 


Taigi, klaustukų ir nežinomųjų daug. Šiaip ar taip, po kelių dienų Marijampolėje Lietuvos futbolo rinktinė draugiškose rungtynėse atsisveikina su Algimantu Liubinsku. Jūs - kaip žinote, bet aš manau, kad ilgamečiam treneriui bus verta paploti. O naująjį atrankos ciklą rugsėjo šeštą dieną su Rumunija Lietuvos rinktinė pradės jau vadovaujant Jose Couceiro.



    

Rodyk draugams

Rašyti komentarą