BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Po riaušių. Subjektyvi nuomonė



Niekada “nevaidinau” didelio politologo, nebuvau politikos “ekspertas” ir per daug nesileisdavau į tarp lietuvių populiarius politinius pokalbius ir ginčus, peikiančius ar giriančius valdžią. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai tiesiog negali nepalikti abejingų - šiuo metu savo nuomonę politiniais klausimais turi ko gero kiekvienas. Norėčiau ją išreikšti ir aš - nors tai, be abejo, nebus kažkokia rimta ar solidi analizė; tačiau šiek tiek kitokia nuomonė, nei daugumos tų, prie Seimo visa gerkle rėkiančių “Vagys!”.


 


Ankstesniąją, dar neseniai pasitraukusią valdžią tauta “keikė” - bent jau aš susidariau nuomonę, kad  praėjusios kadencijos seimūnai  ir ypač pono Kirkilo vyriausybė neįtiko visiems - žiniasklaidai, paprastiems žmonėms, opozicijai. Praėjusios vyriausybės vertinimas (toks, kokį girdėjau iš žiniasklaidos ir eilinių piliečių) man kažkuo priminė besitraukiančio JAV prezidento vertinimą - kone blogiausia valdžia istorijoje… Girdėjome kaltinimus, jog valdžia priima klaidingus sprendimus, kad visiškai nedirba…


 


Išsirinkome naujus atstovus, naują Seimą. Savo vietas posėdžių salėje užėmė kaip niekada didelė dalis populiarių, iš TV ekranų atėjusių žmonių. Savi, pažįstami, - galvojau sužinojęs rinkimų rezultatus, - tautai patiks. Gal pagaliau suprasime, kad Seimas - tai mūsų, tautos atstovai.


 


Kai praėjusiais metais išsirinkome Seimą, buvo pradėta formuoti Vyriausybė, stebėjausi naujųjų aukščiausių šalies vadovų ryžtingumu - pasaulinio ekonominio nuosmukio akivaizdoje buvo žadama imtis rimtų, ko gero neišvengiamų, nors ir potencialiai nepopuliarių sprendimų. Situacija tam atrodė palanki - praėję rinkimai ir priekyje esantys ketveri metai lyg ir turėjo leisti naujajai valdžiai dirbti per daug nesirūpinant savo reitingais.


 


Deja, bet Lietuvoje valdžia žmonėms  gera ilgai būti negali. Vos prieš keletą mėnesių girdėjome dar Kirkilui skirtą kritiką, jau netrukus po rinkimų jos teko ir naujiesiems išrinktiesiems. Nors anksčiau dažnas lietuvis teikdavo, jog seimūnai nedirba, tiek rimti dėdės iš televizorių ekranų, tiek bobutės poliklinikoje ar parduotuvių eilėse netruko pradėti naujosios valdžios apkalbas - girdi šie jau dirba per daug ir per ilgai. Nieko nepadarysi - lietuviui neįtiksi.


 


Tačiau darbo rezultatai atrodė reikalingi. Priimti nepopuliarūs, tačiau būtini sprendimai. Nors betarpiškos nuomonės nei aš, nei kiti paprasti lietuviai ko gero negalėjome susidaryti, tačiau žinomų bankininkų ir ekonomistų vertinimai, nešališka Lietuvos ir užsienio žiniasklaida, pavyzdžiai JAV, Airijoje, Islandijoje, Latvijoje, Baltarusijoje ar daugumoje kitų šalių visgi leido susidaryti nuomonę, jog Kubiliaus vyriausybės priimti sprendimai, jo antikrizinis planas yra reikalingas ir neišvengiamas. Galbūt ir darydama klaidų, tačiau valdžia dirbo, ir, manau, dirbo teisinga linkme.


 


Tačiau, savaime suprantama, net jei ir laikinai, pakelti mokesčiai negali džiuginti nei vieno normaliai mąstančio žmogaus. Ne išimtis ir lietuviai.  Tad po Naujųjų metų švenčių pradėjus įsigalioti antikriziniam planui, žmonių nepasitenkinimas vis augo, mitingų ir piketų tikimybė didėjo. Išklausę Seimo Pirmininko kalbų apie sausio 13-ąją ir laisvės gynėjus bei “sugundyti” “broliukų” latvių pavyzdžio, minios lietuvių patraukė Seimo link - kas mitinguoti, o kas Valinsko versti.


 


Pasisakau už tautos balso išreiškimą bei demokratinius principus ir pritariu profesinių sąjungų tikslui surengti mitingus. Nors ir atrodo šiek tiek keista, kad visai neseniai išsirinkę valdžią, žmonės mitinguose jau nori reikšti nepasitenkinimus ja (kyla klausimas, ar išsirinkome tuos, ką norėjome?), tačiau mitingai yra vienas iš demokratinių būdų reikšti savo nuomonę, tad reikėtų tik pasveikinti tokias iniciatyvas.


 


Tačiau riaušės, išdaužyti langai, nuniokota aplinka… Ar tai galima vadinti demokratijos apraiškomis..? Ar galima pateisinti  šiuos veiksmus dideliais mokesčiais ar sunkesne ekonomine situacija..?


 


Ko gero, ne. Penktadienio įvykių prie Seimo dalyvius derėtų vadinti vienu žodžiu - chuliganais, kuriuos be abejo reikia bausti.


 


Absurdiškai, kartu juokingai ir kvailai penktadienį atrodė  televizijų reportažuose matyti “džigitai”, lyginę riaušes su istorine sausio 13-ąja. Girdi, kaip ir prieš aštuoniolika metų, taip ir penktadienį jie “gynė” Lietuvą. Girdi, chuliganiški veiksmai rodė vienybę…


 


Tiesa, asociacijų su 1991-ųjų sausio tryliktąja kilo ir man. Vos “subrendusios” tautos piliečiai, prieš dvidešimtmetį be ginklo stoję ginti savo tėvynės, o Seimą tada pasiruošę paversti saugiausia vieta Lietuvoje, dabar į valdžią mėto plytas ir kiaušinius… Štai kaip pasireiškia demokratijos branda Lietuvoje…


 


Drįsčiau lažintis, kad didžioji dalis riaušininkų, plytomis ir kiaušiniais bandžiusių išreikšti nepasitenkinimą Seimu bei Vyriausybe ir tariamai rodžiusių tautos vienybę, nebalsavo rinkimuose, o valdžia, kad ir kokia ji bebūtų bei kad ir ką bedarytų, jiems visada bus bloga…


 


Beje, apie lažybas. Versija, jog mitingų išvakarėse pasirodęs pasiūlymas lažintis, ar kils neramumai, galėjo būti lyg pažadas sumokėti už tų neramumų sukėlimą, atrodo itin logiška. Argi galima atsisakyti lengvo užmokesčio, kai gali “gaiviųjų” gėrimų dėl drąsos pavartoti, kai prie tavęs gali prisijungti minia taip pat mąstančiųjų, o tavo veiksmus po to kiti gali teisinti ir užtarti…


 


Jei ne pateisinimų, tai bent paaiškinimų, kodėl kilo neramumai, ieškoma. Tikriausiai akivaizdu, kad prie to prisidėjo nepopuliarūs valdžios sprendimai, pasaulinė ekonomikos krizė, taip pat, kaip teigia Kubilius, per menkas valdžios ir tautos komunikavimas. Tačiau keista viena -  mes, tauta, jau seniai žinojome apie artėjančią krizę. Taip pat turėjome puikią galimybę būtent finansiniam sunkmečiui besiritant per pasaulį pasirinkti valdžią, kuri šiuo sunkiu metu priimtų reikiamus sprendimus. Išsirinkome tuos, kurie jau prieš rinkimus kalbėjo apie krizės įveikimą. Tad, keista, kaip mes jį įsivaizdavome? Gal girdėdami apie krizės įveikimo planą svajojome apie drastišką mokesčių mažinimą, atlyginimų kėlimą, bei tiesiog iš dangaus krentančius pinigus…? Gal svajojome apie tūkstančius papildomai atsiradusių darbo vietų, kai net galingiausioje pasaulio ekonomikoje - JAV- nedarbas didžiausias nuo pasaulinių karų laikų? Tikriausiai ne… Taigi, ar valdžia taip smarkiai nepateisino mūsų lūkesčių, kad net reikėjo daužyti Seimo langus? 


 


Šiaip ar taip, neramumai numalšinti. Visi kiaušiniai išmėtyti, Seimo langai išdaužyti, aplinka suniokota, už riaušių malšinimą atsakingoms institucijoms nemokama treniruotė pravesta. Skaičiuojami finansiniai nuostoliai, kurie, be abejo, bus padengti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tad ar tikrai vilniečiai ir atvykėliai, sukėlę neramumus, jau taip labai prispausti krizės? Na, rimto sunkmečio prispaustas žmogus ko gero bent jau kiaušinius daužtų į keptuvę, o ne taikytų į seimūno galvą…


 


Lietuva - ne pirma ir ne paskutinė šalis, kurioje žmonės tokiu būdu reiškia nepasitenkinimą. Ekonominis nuosmukis - globali problema, ir ko gero nė vienos šalies vyriausybė, nors ir labai norėdama, viena negalėtų jos išspręsti. Bent jau riaušės tam tikrai nepadės.


 


Na,  Vyriausybės ir Seimo pozicija visuomenės atžvilgiu, jų pasisakymai po praėjusio penktadienio įvykių tikriausiai keisis. Bent jau „popsinių“ ir populistinių kalbų, siekiant visuomenei „užkalbėti dantį“, ko gero netruks. Jau girdime „popsinius“ A. Valinsko pasisakymus iš Seimo tribūnos, galime laukti prie jo prisidedančių ir kitų valdančiųjų.


 


Kas jau kas, bet  A. Valinskas „popsu“ išsikovoti tautos meilę tikrai sugebėtų. Net neverta abejoti, jog visokiais radžiais ir kitais neaiškaus plauko atlikėjais į koncertų sales surinkdavęs klykiančių paauglių minią, dabartinis Seimo  Pirmininkas lengvai galėtų pasiekti tokio populiarumo ir tarp politika besidominčių piliečių – tereikėtų imtis TV šlovę jau atnešusių triukų. Ar tik jie neprasidės ir iš Seimo tribūnos?


 


Tačiau ar pigūs populistiniai triukai neužgoš rimtų darbų, kurių savo kadencijos pradžioje taip ryžtingai ėmėsi valdantieji?


 


Norėtųsi, kad būtų apsieita be populistinių sprendimų, o pradėti teisingi darbai ir toliau būtų tęsiami bandant tartis ir su tautos atstovais. Norėtųsi, kad tarp mūsų, paprastų piliečių būtų daugiau sąmoningumo, kad suvoktume, jog Lietuvoje situacija nėra išskirtinė ir ne tik Lietuvos valdantieji ją sukūrė; kad suprastume, jog riaušės ir išdaužyti langai valstybei neatneš nieko gero. Juk žiema, šalta…


 


Tekstas pirmą kartą publikuotas http://www.tinklink.lt/po_riausiu_subjektyvi_nuomone.




Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. Greetings! I’ve been reading your website for a long time now and finally got the bravery to go ahead and give you a shout out from Lubbock Tx! Just wanted to mention keep up the good work!

  2. I enjoy what you guys are up too. This type of clever work and reporting! Keep up the awesome works guys I’ve you guys to blogroll.

Rašyti komentarą